Kompiuterinė pulso diagnostika

Kompiuterinės pulso diagnostikos (KPD) metodas yra pagrįstas pulso bangų, užfiksuotų stipininės arterijose riešo srityje trijuose taškuose, charakteristikų vertinimu. Metodas periferinį pulsą laiko daugelio virpesių ir banginių procesų, vykstančių ne tik širdies ir kraujagyslių sistemoje, bet ir visose kitose kūno sistemose, suma. Todėl metodo tikslas – įvertinti visų pagrindinių organizmo sistemų funkcinę būklę.

Pulso bangų (pulsogramų) vertinimas remiasi šiuolaikine kinų tradicinės organų ir jų funkcijų sampratos interpretacija. „Organas“ tradicinėje kinų medicinoje – tai funkcinė sistema, susidedanti iš to paties pavadinimo organo, jį atitinkančių audinių komplekso ir fiziologinių bei psichointelektinių funkcijų rinkinio. Dėl šio požiūrio tapo įmanoma lygiagrečiai analizuoti kūno fiziologinių sistemų tarpusavio sąveiką ir paciento psichoemocinės būklės ypatybes. Tai paverčia kompiuterinę pulso diagnostiką unikaliu instrumentiniu paciento psichoemocinės būklės objektyvizavimo metodu ir leidžia išplėsti jos taikymo sritį į psichosomatinę mediciną.

Unikali metodo teikiama galimybė įvertinti organizmo fiziologinio atsako ir psichoemocinės įtampos adekvatumą funkciniam krūviui daro šį metodą itin vertingu:

• gaunant integralų žmogaus fizinės ir psichologinės sveikatos būklės, jo funkcinių rezervų įvertinimą;
• nustatant būkles, artimas organizmo adaptacinių gebėjimų sutrikimui;
• nustatant konkrečias organizmo sistemas, patiriančias funkcinę perkrovą, atliekant vienos ar kitos rūšies veiklą;
• atskleidžiant ryšį tarp paciento psichologinės reakcijos į įvairius krūvius dominuojančio modelio ir jo fiziologinių disfunkcijų bei ligų;
• įvertinant riziką susirgti tam tikromis ligomis;
• atliekant sveikatos būklės monitoringą;
• parenkant tinkamiausias sveikatos būklės atstatymo (sveikatinimo) veiklas.

Dėl šių išvardintų savybių kompiuterinės pulso diagnostikos metodas yra sėkmingai taikomas vertinant ne tik sergančių pacientų, bet ir kliniškai sveikų asmenų sveikatos būklę. Metodas gali būti taikomas kaip:

• organizmo būklės funkcinės diagnostikos metodas;
• asmens sveikatos ir psichologinės būklės bendrojo vertinimo metodas.

Funkcinės pulso diagnostikos taikymo sritys gali būti įvairios. Priklausomai nuo tyrimo tikslo, galima gauti skirtingą diagnostinę informaciją.

Pagrindinės funkcinės pulso diagnostikos taikymo sritys:

• Prevenciniai tyrimai, sveikatos monitoringas:
  „Sveikų žmonių“ diagnostika, įskaitant mokslinius tyrimus ir sporto mediciną (Adaptyvūs ir funkciniai rezervai, atsparumas, sveikatos prognozė, psichologinės diagnostikos objektyvizavimas)
  Galimų susirgimų nustatymas iki klinikinės stadijos (Sistemų, kurios įtemptai funkcionuoja ir išeikvoja adaptyvius rezervus, nustatymas)
  Didelių kontingentų tyrimas (Žmogaus organizmo reagavimo į išorės veiksnius (profilaktinius, ekologinius, klimato, sanatorinio – kurortinio gydymo, gamybinius ir kt.) tipo nustatymas)
• Diagnostiniai tyrimai (sergančių pacientų):
  Pacientų, turinčių tam tikrą patologiją, diagnostiniai tyrimai (Adaptyvių mechanizmų būklės nustatymas – kompensacija/prisitaikymas, tarpsisteminių sąveikų ypatumai)
  Sudėtingų atvejų diagnostika (Patogenezės mechanizmų patikslinimas, nustatant adaptyvių sistemų būklę, papildomi duomenys diferencinei diagnostikai)
  Kombinuoti susirgimai (Pagrindinės patogenezės grandies nustatymas, priežastinių ryšių nustatymas formuojantis kombinuotai patologijai)

Pasirinkite paslaugą